Dažnai užduodami klausimai
Kaip buvo atrasta kava? I Kur augnima kava? I Kokios šalys yra didžiausios kavos augintojos? I Koks yra kavamedis? I Kokia yra kavamedžio uoga? I Kas yra perlinė pupelė? Ką reiškia tora pupelė? I Ar galėčiau kavamedį augintis namuose? I Kam naudojama skirtingo rupumo kava? I Kas yra GMO? I Kam reikalingi skirtingi kavos skrudinimo lygiai? I Kokie prieskoniai tinka gardinti kavą? I Kaip nuimamas kavo derlius? I Ar kavą gerti sveika? I Kaip išvalyti kavos dėmes? I Kiek kofeino yra viename kavos puodelyje? I Kaip laikyti kavą atidarius kavos pakuotę? I Kodėl svečiose šalyse kavos skonis būna kitoks? I Koks yra kofeino poveikis? I Kaip vyksta kavos ragavimas? I Ar kavai svarbi vandens kokybė?
Kaldžio legenda. Kaip ir daug kitų dalykų, kava buvo atrasta atsitiktinai. Garsiausia kavos atradimo legenda – apie ožkaganį Kaldį iš Kafos regiono Etiopijoje. Vieną dieną Kaldis pastebėjo, kad vakare jo ožkoms labai sunku nusiraminti. Ožkos visą dieną kramsnojo glotnius kavamedžio lapus ir raudonas uogas. Šių uogų Kaldis paragavo pats ir greitai tapo toks pat judrus kaip ir jo ožkos. Po to šiek tiek uogų jis įmetė į laužą, ir iš ugnies pasklido malonus aromatas. Vėliau kažkas sugalvojo uogas trinti ir maišyti su karštu vandeniu, kad jų skonis nebūtų toks stiprus. Taip atsirado kavos gėrimas.
Kava auginama tropikuose, regione tarp šiaurės (Vėžio) ir pietų (Ožiaragio) atogrąžų. Kava auginama penkiuose stambiuose regionuose:
- Pietų Amerikoje
- Centrinėje Amerikoje
- Afrikoje
- Azijoje
- Okeanijoje
Kavą augina maždaug 60 šalių. Daugiausia kavos augina:
- Brazilija
- Kolumbija
- Vietnamas
- Indonezija
- Indija
Kavamedis priklauso raudinių šeimai, kuriai taip pat priklauso gardenijos ir chininas. Kavamedis gali išaugti labai didelis, todėl ir vadinamas kavos medžiu. Laukinis kavamedis gali išaugti iki 10 metrų aukščio. Kavos plantacijose kavamedžiai yra genimi, kad nuo jų būtų patogu rinkti kavos pupeles. Kavamedis žydi baltais žiedais, kurie kvepia kaip jazminas ar apelsinmedis.
Kavamedžio vaisius yra vyšnios dydžio. Prisirpęs vaisius yra tamsiai raudonos ar geltonos spalvos. Kavamedžio uogas galima rinkti praėjus devyniems mėnesiams po žydėjimo. Ne visos uogos prisirpsta tuo pačiu metu, todėl vienas kavamedis nurenkamas keletą kartų. Vienoje kavamedžio uogoje yra dvi pupelės.
Ant pačių kavamedžio šakų galų augančios uogos turi tik vieną sėklą, kuri vadinama perline pupele. Tora pupele vadinama pupelė, kuri po nuskynimo buvo netinkamai apdorota ir yra ypač nemalonaus skonio. Žalios kavos partijos, kuriose randama tora pupelių, yra atmetamos.
Kavamedį galima užsiauginti pasodinus pupeles į minkštą, gerai patręštą vazoninį kompostą 1–2 cm gylyje plokščiąja puse žemyn. Iš pradžių pupeles reikia laistyti du kartus per dieną. Tiek dygimo, tiek sodinuko augimo metu vazoną reikia laikyti šiltoje vietoje ir saugoti nuo skersvėjų. Pupelė sudygsta per 6–7 savaites. Nors pirmosios kavamedžio uogos gali atsirasti po trejų metų, dažniausiai jos atsiranda po ketverių metų. Kavamedis išaugs iki 2–4 metrų aukščio ir duos derlių 1–2 kartus per metus.
Ruošiant kavą svarbu naudoti tinkamo rupumo kavą. Kavos rupumas priklauso nuo kavos paruošimo būdo. Ant „Paulig“ kavos pakuočių yra nurodyta, kokiam kavos paruošimo būdui tinkama ši kava. Pavyzdžiui, jei filtruojamai kavai naudosite smulkaus rupumo kavą, paruoštos kavos skonis bus kartus ir kvepės degėsiu. Jei espreso kavai ruošti naudosite stambaus rupumo kavą, paruošta kava nebus tikras espreso.
GMO yra genetiškai modifikuoto organizmo santrumpa. Ši sąvoka reiškia augalą, gyvūną arba mikroorganizmą, kurio savybės buvo pakeistos perkeliant genetinę medžiagą, pvz., iš kitos rūšies organizmo. „Paulig“ nenaudoja genetiškai modifikuotos žalios kavos.
Kavos skrudinimas yra cheminis procesas. Kuo mažiau kava skrudinama, tuo rūgštesnis bus jos skonis. Kuo daugiau kava skurdinama, tuo kartesnis bus jos skonis. Taigi kavos skonis daugiausiai priklauso nuo skrudinimo proceso.
,,Paulig" skrudinimo lentelėje yra penki lygiai:
- Lietuvoje neprekiaujama šio skrudinimo lygio kava
- Paulig Guatemala
- Paulig Classic, Paulig Colombia Organic, Paulig Kenya, Paulig Ethiopia, President
- Paulig Espressos
- Paulig Parisien
|  |
Kavai paskaninti naudojamas kardamonas, anyžių sėklos, cinamonas ir vanilė. Maltą kavą geriausia skaninti prieskoniais prieš jos ruošimą. Aromatizuotą kavą tinka puošti plaktos grietinėlės kauburėliu, kurį galima apibarstyti tirpios kavos ar kakavos milteliais, spalvotais žirneliais, šokolado trupiniais ar skaldytais migdolais. Vietoj baltojo cukraus ar dirbtinių saldiklių galima naudoti medų, sirupą arba rudąjį cukrų.
Priklausomai nuo šalies ar regiono kava gali būti skinama rankomis arba mechanizuotai. Kolumbijoje, Centrinėje Amerikoje ir Afrikoje kava dažniausiai skinama rankiniu būdu, nes šiuose regionuose dauguma kavos plantacijų yra ant stačių kalnų šlaitų ir uogos sunoksta ne tuo pačiu metu.
Mechaninis skynimas įmanomas tose šalyse, kur plantacijos yra lygumose ir derlius sunoksta tuo pačiu metu, pvz., Brazilijoje. Tačiau net Brazilijoje didžioji dalis derliaus nuimama rankomis.
Visame pasaulyje atlikta daugybė mokslinių kavos tyrimų. Jie parodė, kad sveiki žmonės gali nesibaimindami išgerti 4–5 puodelius kavos per dieną. Kava turi įvairiapusį naudingą poveikį.
Gerai žinomas moksliniais tyrimais paremtas faktas, kad kava didina budrumą ir mažina nuovargio jausmą. Kava pagerina darbo rezultatus, taip pat gerina trumpalaikę atmintį.
Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad kava gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto, kepenų ligų, tokių kaip vėžys ir cirozė, ir Parkinsono ligos. Kofeinas palengvina šių ligų simptomus ir gali apsaugoti nervų ląsteles. Kofeinas taip pat lengvina astmos simptomus.
Kavoje yra daug antioksidantų, kurie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią ar atitolinti degeneracines ligas.
„Paulig“ aktyviai remia ir stebi mokslinius kavos tyrimus, kuriuos atlieka tarptautinė PEC (Physiological Effects of Coffee) darbo grupė.
Paprastą kavos dėmę, kol ji dar šviežia, galima pašalinti šaltu vandeniu. Jei dėmė jau įsigėrusi, galima naudoti baltiems skalbiniams skirtus fermentinius skalbiklius ir dėmių valymo druskas. Senas kavos dėmes reikia įmirkyti indų ploviklio tirpale (1/2 arbatinio šaukštelio ploviklio 5 l vandens) ir tada plauti baltų skalbinių skalbikliu ir dėmių šalinimo druskomis. Kol kavos ir grietinėlės dėmės yra dar šviežios, jas galima pašalinti šaltu vandeniu. Tada, atsižvelgiant į audinio tipą, ją galima skalbti baltiems skalbiniams skirtu fermentiniu skalbikliu ir pavalyti dėmių valikliu. Skalbimo temperatūra neturėtų viršyti 40 ˚C. Senas dėmes reikia įmirkyti indų ploviklio tirpale (1/2 arbatinio šaukštelio ploviklio 5 l vandens), o tada plauti.
Kofeino kiekis skirtingai paruoštoje kavoje
| Kava | Kofeino kiekis |
| Filtruota kava (1.25 dl) | 90 – 110 mg |
| Kavinuke užplikyta kava (1.25 dl) | 70 – 90 mg |
| Espresso (0.3 dl) | 80 – 90 mg |
| Cappuccino (su 0.3 dl espresso) | 80 – 90 mg |
| Latte (su 0.3 dl espresso) | 80 – 90 mg |
| Tirpi kava (1.25 dl) | 30 – 90 mg |
Labai svarbu kavą laikyti tinkamomis sąlygomis, kad ji liktų šviežia ir išsaugotų skonio savybes.
Patarimai:
- Visuomet laikykite kavą originalioje pakuotėje.
- Neleiskite į kavos pupelių ar maltos kavos pakuotę patekti orui, gerai uždarykite pakuotę.
- Laikykite kavą toliau nuo drėgmės.
- Laikykite kavą toliau nuo šilumos ir tiesioginių saulės spindulių.
Mėgstami kavos skoniai ir jos gėrimo būdai priklauso nuo kultūros ir papročių. Įvairių šalių vartotojai ir kavos skrudintojai savaip supranta, kokia turi būti ideali kava ir koks turi būti jos skonis. Nuo to priklauso, kokių rūšių kavos žaliava pasirenkama ir kiek kava skrudinama. Kavos skonį sąlygoja ir vandens kokybė, nes 98,5 proc. kavos puodelio sudaro vanduo.
Kofeinas aktyvina centrinę nervų sistemą ir pasižymi stimuliuojančiu poveikiu, kuris priklausomai nuo suvartoto kofeino kiekio ir žmogaus medžiagų apytakos, trunka 2-4 valandas. Tačiau iš rūkančių žmonių organizmo kofeinas pasišalina greičiau nei iš nerūkančių. O, pavyzdžiui, iš nėščiųjų organizmo kofeinas pasišalina lėčiau.
Kavos ragavimas – būdas nustatyti tam tikro kavos pavyzdžio kokybę – skonį ir aromatą. Kiekvieno kavos mėginio paruošimo būdai yra standartizuojami. Kava iš pradžių uostoma, o vėliau - ragaujama. Dažnai iš karto ragaujami keli mėginiai.
Kavos importuotojai ir skrudintojai naudoja šį būdą siekdami įvertinti tiek žalių kavos pupelių kokybę, tiek ir juslines savybes. Ragautojai paprastai užpildo didelį vertinimo lapą, kuriame aprašomos ragautų kavos mėginių savybės.
„Paulig“ laboratorijoje kavos mėginius kasdien analizuoja profesionalūs ragautojai.
Vandens kokybė turi didelę įtaką kavos skoniui, nes 98,5 proc. kavos puodelio sudaro vanduo.
Ruošdami kavą naudokite tik gero skonio vandenį, kurį geriate. Manoma, kad skaniausia kava paruošiama iš virinto ar filtruoto vandentiekio vandens. Nepainiokite distiliuoto vandens su filtruotu vandeniu: pirmajame nėra mineralų, kurie suteikia vandeniui skonio, jis taip pat iš organizmo pašalina mineralines medžiagas. Vanduo turi būti šviežias. Jei vanduo pastovėjęs (arba pavirintas ir vėl atvėsintas), jame nebus ištirpusio deguonies, kuris turi didelę įtaką vandens skoniui. Taip pat reikėtų naudoti šaltą vandenį: karštame vandenyje nebėra dalies ištirpusio deguonies, jame taip pat gali būti iš vandentiekio patekusių mineralinių ir kitokių ištirpusių medžiagų.